pastovis

1 pãstovis sm. (1) NdŽ, pastovỹs (3^b) Šl, Vkš 1. žr. 1 pastovas 6: Išsprogdinti patrankų pastoviai rš. Ant aukšto pastovio stovi generolo figūra sp. | prk.: Čion ne istorija, tiktai apysaka, ant istoriško pastovio (pamato) parašyta V.Piet. 2. pastovumas, sustingimas: Naujesnysis mokslas mums parodo, kad niekur nėra pastovio rš. 3. būklė: Reikalai ... vis liekti senoviškame, ne geriausiame pastovyje A1885,73. 4. sustojimo, buvimo vieta: Jis vėl pastebėjo du ulonus, kurie grįžo į pastovį rš. 5. poilsis, ilsėjimasis: Keleiviai pãstovio sustojo DŽ. ^ Pastovys pabėgį daro Sim. ║ pokaitis, perpietė: Po pãstovio galėsi eiti dobilų pjauti Šl. ║ pargintų karvių stovėjimas diendaržyje vidudienį karštomis dienomis: Pargink karves pãstovio Glv. Kai pãstovis ilgesnis, tai i pieno mažiau Glv. 6. pieno nedavimas prieš veršiavimąsi, užtrūkis: Ta karvė neilgo pãstovio Lk. Jūsų visos karvės ilgo pastovio Vkš. Neilgą pãstovį tura, tum pačiu pienu atsives Vn. Verpetas karvės noskamėnė[je] – būs trumpo pãstovio Šts. 7. flk. vaikas su velnio požymiais: Prieš mėnulį nemyžk – gims pastovis (priet.) Klt.